Mano Drezdenas: Marijos (gatvės) tilto istorija

Nuo 1839 m. naujai nutiestos Leipcigo–Drezdeno geležinkelio linijos galinis punktas buvo Drezdeno Leipcigo stotis Noištato pusėje prie Elbės. Po kelerių metų pradėti dar dviejų geležinkelio linijų, kurios baigiasi Drezdene, tiesimo darbai. Drezdeno–Giorlico geležinkelio linija atidaryta 1847 m., ir Drezdeno–Bodenbacho geležinkelio linija, iš pradžių atidaryta iš Drezdeno į Pirną 1848 m. Nors pirmoji linija baigėsi Silezijos geležinkelio stotyje, esančioje Noištato pusėje, linija į Bodenbachą baigėsi Bohemijos geležinkelio stotyje, esančioje Altštato pusėje,- tad norint sujungti šias linijas reikėjo kirsti Elbę.

Tuo metu Augusto tiltas buvo vienintelė jungtis tarp Senamiesčio ir Naujamiesčio. Per 1845 m. Elbės potvynį, kovo 31 d. sugriuvo tilto kolona, todėl jis tapo nepravažiuojamas. Šis įvykis išryškino antrojo Elbės tilto Drezdene poreikį. Drezdeno miestas susitarė su Saksonijos-Bohemijos valstybiniu geležinkeliu kartu pastatyti Elbės tiltą, skirtą kombinuotam geležinkelių ir kelių eismui.

Dabartinio kelio tilto, kurį suprojektavo Theodoras Kunzas ir Johannas Gottliebas Lohse, statyba prasidėjo 1846 m. rugpjūčio 26 d. Po pamatinio akmens padėjimo 1846 m. gruodžio 3 d., dvylika pagrindinio tilto stulpų buvo įstatyti ir pastatyti 1847 ir 1848 m. Darbai prie skliautų vyko kitais metais nuo balandžio 12 d. iki spalio 31 d., o 1850 m. buvo baigti tilto galiniai paviršiai. Tais pačiais metais buvo įrengta rampa su viaduku Senamiesčio pusėje, o 1851 m. pagaliau pradėta jos statyba Naujamiesčio pusėje. 1852 m. balandžio 19 d. tiltas buvo oficialiai atidarytas su 8 m. pločio dvivėže geležinkelio linija ir 6 m. pločio važiuojamuoju keliu.

Graviūra - 1852 m.: https://www.altesdresden.de

Reikalingas suderinimas su Augusto tiltu nulėmė esminius projektavimo ypatumus,- tokius kaip akmeninio arkinio tilto projektavimas ir apibrėžtas aukštis, taip pat pralaidų išdėstymas Elbės upėje. 434 m. ilgio elektros tiltas turi 14 angų. Viduryje yra dvylika krepšio formos arkų, kurių kiekvienos prošvaisa yra 28,32 m., o abiejuose galuose yra pusapvalės angos, kurių prošvaisa yra 14,16 m. Pirmosios vidinės ir vienos centrinės atramų storis siekia 6,80 m, likusių dešimties atramų – 4,53 m.

Naujamiesčio pusėje esanti 198,2 metro ilgio rampa einanti rūmų sodo kryptimi kaip ir gatvė ant jos vadinama Mažuoju Marijos tiltu. Senamiesčio pusėje vietai Elbės ledyniniame slėnyje tuomet buvusiai Vaiseritzo vagai reikėjo 769 metrų ilgio privažiavimo tilto, įskaitant du praėjimus Frydricho gatvei ir Ostros alėjai.

Nuo 1901 m. (greta pastačius geležinkelio tiltą) statinys buvo pritaikytas kelių eismui ir dviejų tramvajaus bėgių linijoms visoje 11 m. pločio važiuojamojoje dalyje. Abiejose pusėse buvo įrengti 3 m. pločio šaligatviai.

Paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis Naujamiesčio pusėje esanti viena tilto atramų buvo susprogdinta, o gretimos arkos sugriuvo. 1946/47 m. sunaikinti skliautai buvo atstatyti originalia forma, tačiau naudojant gelžbetonį. Elbės smiltainis buvo naudojamas tik priekinėms sienoms ir atramų viršutinėms dalims. Kadangi nebuvo atnaujinta reikalinga hidroizoliacija, tilto konstrukcinė būklė pablogėjo. 1990 m. atliktas apkrovos bandymas patvirtino, kad reikia visapusiškos rekonstrukcijos.

Nuotrauka - 1994 m. birželis: Bregulla, Siegfried

Siekiant apsaugoti atramų pamatus nuo erozijos ir pakenkimo, 1994–1996 m. juose buvo atliktos aukšto slėgio cemento injekcijos, o polių galvutės uždengtos skarda. Be to, vykdant rekonstrukcijos darbus 1997/2002 m. priešsrovinėje pusėje tiltas buvo praplatintas nuo 17 iki 20,5 metro naudojant vieno tarpatramio plokštinę siją. Pasrovinė pusė liko nepakitusi, nes paminklosaugininkai jos išvaizdą laiko istorinio senamiesčio centro dalimi.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------