Drezdeno-Noištato geležinkelio stoties istorija

  

Atvirukas - 1901 m.: C. A. Maschke, Dresden

Drezdeno-Noištato geležinkelio stoties statyba buvo pradėta 1898 metų pavasarį kartu pertvarkant ir visą anksčiau šioje vietoje buvusios Silezijos stoties geležinkelio mazgą. Kad vykstant darbams nenutrūktų traukinių eismas Drezdeno - Giorlico geležinkelio linija, prieš tai - gegužės 1 d. šalia buvo atidaryta trijų bėgių laikinoji stotis. Nors ji buvo įrengta ribotam laikotarpiui, buvo pastatytas pėsčiųjų tunelis ir bagažo saugykla.

(Nuotrauka - 1899/1900 m.).

Naujoji stotis buvo atidaryta 1901 m. kovo 1 d. penktą valandą ryto. Stoties kompleksą sudarė 177 metrų ilgio stoties pastatas ir 146 metrų ilgio platformų halė, kurių bendras plotas buvo 19.500 m². Pirmasis kirtęs tą pačią dieną atidarytą Marijos geležinkelio tiltą pravažiavo krovininis sąstatas iš Giorlico. Pirmasis keleivinis traukinys atvyko 5:29 iš Bauceno.

(Atvirukas - 1901 m.).

Pilnai integravus naują geležinkelio mazgą į kelių tinklą, iš stoties pagal tvarkaraštį išvykdavo 162 traukiniai kasdien.

Naujai atidarytoje stotyje buvo restoranas, damų kambarys taip pat viešosios pirtys vyrams ir moterims. Rytinėje pusėje buvo įrengti kambariai karališkajai šeimai bei jų palydai. Patekti iš priėmimo salės į peronus keleiviai galėjo patekti dviem tuneliais, kurie kitame gale turėjo išėjimus į Hanzos gatvę. (Atvirukas - 1902 m.).

1918 m. rugsėjo 22 d. stoties prieigose prie Ryzos aikštės (dabartinė Pestalocio aikštė), įvyko didžiausia geležinkelio avarija Drezdeno istorijoje. Greitasis traukinys iš Leipcigo įsirėžė į kitą traukinį, kuris stovėjo ir laukė signalo leidžiančio įvažiuoti į Noištato stotį. Įvykio pasekmės buvo skaudžios - 38 žuvusieji, 118 keleivių buvo sužeisti, kai kurie sunkiai.

(Atvirukas - 1918 m.).

1923 m. buvusiuose Karališkosios šeimos apartamentuose buvo įkurtas Saksonijos geležinkelių muziejus, kuris veikė iki 1945 m.

Stotis buvo svarbi ir tolimojo susisiekimo transportui - čia vienintelį tarpinį sustojimą darydavo greitasis traukinys, kuris 1936-1939 m. kursuodavo tarp Berlyno ir Drezdeno centrinės geležinkelio stoties, visą šį atstumą įveikdavęs per 100 min.

(Nuotrauka - 1926 m. liepa).

Per Antrąjį pasaulinį karą greta keleivių pervežimo vyko ir karinių sąstatų judėjimas. Karo pabaigoje bagažo tunelis buvo paverstas slėptuve nuo oro antskrydžių 1425 civiliams ir 735 Vermachto kariams. Per paskutinį smarkų Drezdeno bombardavimą 1945 m. balandžio 17 d., stoties statiniams buvo padaryta nemažai žalos, ypač šiaurės-rytų pusėje.

(Nuotrauka - 1947 m.).

Po karo stoties atstatymą labiau nei sugriovimai apsunkino reparacijos Sovietų Sąjungai - 3 iš 4 bėgių linijų jungusių Noištato stotį su Kosvigu bei 1 iš 3 vedančių į Kločę buvo išmontuotos, kas žymiai sumažino pralaidumą. Situacija pasitaisė tik 1956 m. baigus atstatyti Marijos tiltą su keturiomis bėgių linijomis iki Pagrindinės stoties, bei 1964 m. nutiesus antrąją liniją ligi Radeboilio Rytinės stoties.

(Nuotrauka - 1961 m. gruodis).

1969 m. rugsėjo 28 d. buvo pradėta elektrifikuotos geležinkelio linijos eksploatacija, o 1973 m. pradėjo kursuoti priemiestiniai elektriniai traukiniai (S-Bahn). Tais pačiais metais keli šimtai metrų į šiaurės rytus nuo stoties pastato pradėjo veikti automobilių iškrovimo rampa, kuri veikė iki 1991 m. XX-to amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje pro stotį pravažiuodavo apie 450 traukinių per dieną.

(Nuotrauka - 1984 m. rugpjūtis).

2006 metų viduryje pradėti kelis metus trukę išsamūs atnaujinimo darbai, kurių metu buvo atnaujinti stoties pastato ir peronų halės stogai. Kitame etape (2010-2014 m.) pakeisti išvažiuojamųjų bėgių planai bei atnaujinti kelių tiltai virš Hanzos ir Leipcigo gatvių. 2014-2016 m.atnaujinami geležinkelio tiltai prie Vyskupų aikštės kartu įrengiant priemiestinių traukinių stotelę.

(Nuotrauka - 2006.06.13).