 |
| Atvirukas - 1895 m.: Römmler & Jonas |
Štokhauzenų vila (kuri vėliau buvo pavadinta Lingnerio pilimi) pastatyta 1850–1853 metais Prūsijos princo Albrechto įsakymu jo kamerherui baronui fon Štokhauzenui ir jo žmonai. Klasicistinio pastato architektas buvo Landbaumeisteris Adolfas Loze, kuris taip pat suprojektavo interjerą. Aplink pastatą buvo sukurtas parkas su vynuogynu Elbės šlaite. Pats princas gyveno viloje, kol buvo baigta statyti Albrechtsbergo pilis. Deja, baronas fon Štokhauzenas mirė 1853 m., vos pastačius vilą, bet jo šeima čia gyveno iki 1891 m.
Tais pačiais metais pastatą įsigijo Drezdeno siuvimo mašinų gamintojas Bruno Naumanas, vienas sėkmingiausių Saksonijos pramonininkų. Jo įmonė Seidel & Naumann per labai trumpą laiką išaugo ir tapo didžiausia siuvimo mašinų bei rašomųjų mašinėlių gamintoja Vokietijoje. Jis mirė 1903 m. sausio 23 d. šioje viloje prie Elbės šlaito.
 |
| Atvirukas apie 1910 m. |
1906 m. pastatas atiteko Drezdeno verslininkui ir mecenatui Karlui Augustui Lingneriui. Burnos skalavimo skysčio ODOL išradėjas buvo ne tik sėkmingas verslininkas, bet ir įvairių socialinių projektų iniciatorius, Drezdeno higienos muziejaus įkūrėjas. Jo iniciatyva 1911 m. Drezdene buvo surengta tarptautinė higienos paroda.
Lingneris mėgo neįprastas, kartais keistas idėjas ir, atsižvelgdamas į tai, pertvarkė rūmus ir parką. Architektas Vilhelmas Kreisas, bendradarbiaudamas dailininku Francu fon Štuku, sukūrė naują Lingnerio „pilies“ interjerą. Kaip ypatinga atrakcija, 1908 m. buvo įrengtas privatus funikulierius nuo pilies iki Elbės slėnio, kurio "kalnų stotis" ir trasa yra išlikę iki šiol. Vykdant Lingnerio testamentą šalia apatinės stotelės 1921 m. pagal architekto Hanso Pelcigo planus buvo pastatytas mauzoliejus.
Lingneris mirė 1916 m. birželio 15 d. Testamente, kurį jis parengė likus dviem savaitėms iki mirties, jis visą savo turtą paliko Drezdeno miestui. Tačiau tai buvo susieta su šiomis sąlygomis:
- Gyventojai turės nemokamą prieigą prie parko, jiems taip pat bus prieinama visa pilis.
- Pagrindiniame pastate turėtų būti įrengta kavinė ar restoranas su mažiausiomis kainomis rajone.
Kartais čia vykdavo susitikimai, koncertai ir kiti renginiai.
Antrojo pasaulinio karo metu pastatas tarnavo kaip rezervinė ligoninė.
 |
| Nuotrauka - 1957.03.23: http://www.deutschefotothek.de |
Beveik nenukentėjusią bombarduojant per Antrąjį pasaulinį karą Lingnerio pilį 1945–1947 metais naudojo sovietų karinė administracija. Nuo 1948 iki 1953 m. pastate buvo įkurtas studentų bendrabutis kol 1957 m. įsikėlė „Drezdeno klubas“ (nuo 1972 m. Inteligentų klubas). Šią menininkų, mokslininkų ir kitų asmenybių susitikimo vietą inicijavo Manfredas fon Ardenas. Remontuojant pastatą 1956/57 m., buvo prarasta didelė dalis istorinio interjero.
Nuo 1993 m. pastatas stovėjo tuščias, todėl dėl priežiūros trūkumo buvo neišvengta vandalizmo atvejų.
2002 m. rugsėjo mėn. buvo įkurta Lingnerio pilies paramos asociacija, kuri kartu su Drezdeno verslininkais palaipsniui atnaujino pilį. Remontas prasidėjo 2004 m. Jam pasibaigus kai kurios patalpos vėl buvo naudojamos renginiams, o lauko terasoje vasaros mėnesiais veikia maitinimo įstaigos. 2010 m. gegužės mėn. rytiniame sparne vėl buvo atidarytas restoranas. Ten, vykdant Lingnerio valią, siūlomas keičiamas nealkoholinis gėrimas už mažą 75 centų kainą.
2007–2009 m. čia laikinai buvo įsikūręs Drezdeno Elbės slėnio pasaulio paveldo centro biuras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą