Mano Drezdenas: Japoniškų rūmų istorija

2024 m. rugsėjo 20 d., penktadienis

Japoniškų rūmų istorija

Originalus pastatas, kuris šiandien nebeatpažįstamas kaip toks, kurį kaip užmiesčio rūmus 1715–1717 m. pastatė Johanas Rudolfas Faeschas įtakingiausiam Augusto Stipriojo kabineto ministrui Jakobui Heinrichui fon Flemmingui. Kadangi pastatas buvo išnuomotas Olandijos ambasadoriui Saksonijoje Harsoldei von Craneburgui (kuris ten ir mirė 1716 m. sausio 29 d.), jis buvo vadinamas Olandijos rūmais.

Graviūra - apie 1719 m..

1717 m. rūmus įsigijo Saksonijos kurfiurstas Augustas Stiprusis. Per 1727-1733 metus vadovaujantis Drezdeno architektas Matthäus Daniel Pöppelmann kartu su Zacharias Longuelune ir Jean de Bodt perprojektavo pastatą. 1724 m. buvo "uždėtas" palėpės aukštas. Rūmų aplinka miesto pusėje taip pat buvo pertvarkyta - buvo sukurta kvadratinė aikštė ir tarp jų ir Juodųjų vartų.

Akvarelė - 1795 m..

Labiausiai pastate pasikeitė stogo konstrukcija -lenktas, ketursparnis Azijietiško stiliaus stogas ir buvo ta priežastis nulėmusi statinio pavadinimą. Šiame paskutiniame dideliame Augusto Stipriojo projekte ypač išaiškėjo Drezdeno vyriausios statybos administracijos kolegialus darbo metodas, kai įvairūs atskirų architektų projektai ir pasiūlymai sujungiami galutiniam sprendimui sukurti...

Akvarelė - apie 1830 m..

Per Septynerių metų karą pastatas patyrė didelę žalą. Vėliau, 1782–1786 m., Christian Friedrich Exner ir Gottlob August Hölzer pavertė jį muziejumi. Ant frontono iš aikštės pusės buvo pridėtas užrašas MUSEUM USUI PUBLICO PATENS (MUZIEJUS ATVIRAS VISUOMENEI), kuris tebeegzistuoja ir šiandien.

Nuo 1786 m. rūmų viršutiniame aukšte buvo įkurta biblioteka, kurios nemaža dalis vėliau tapo Saksonijos valstybine biblioteka ir išbuvo iki 1945 m.

Litografija - apie 1840 m..

Sekanti rūmų renovacija, kurią atliko Gottfriedas Semperis, vyko 1835–1836 m. Jis atliko pirmame aukšte esančios skulptūrų kolekcijos pertvarkymą Pompėjos stiliumi. Vėliau perkėlus kolekciją į Albertinumą, šias patalpas perėmė biblioteka. 1925–1935 metais buvo vykdomi tolesni renovacijos darbai, geriau pritaikant pastatą bibliotekai, o kai tai buvo baigta, pirmame aukšte Semperio salėse atidarytas knygų muziejus.

Nuotrauka - apie 1895 m..

Antrąjo pasaulinio karo pabaigoje, per Drezdeno bombardavimus, Japoniški rūmai stipriai nukentėjo nuo gaisrų. Tarp jų ir Elbės esantis gražus sodas buvo suniokotas bombų.

Nuotrauka - 1945.02.14..

Pastato išorės kai kurių vidaus patalpų (Įėjimo salė, sodo pusės centrinė Semperio salė, abi laptinės taip pat ir bibliotekos salė) tęsėsi 1951–1987 m., o dalis rūmų interjero lieka nebaigta iki šių dienų.

1984 ir 1985 m. susijęs rūmų sodas, iš kurio atsiveria vaizdas į Briulio terasą ir Naująją Terasą kitame Elbės krante, buvo pertvarkytas labai supaprastintu būdu.

Nuotrauka - 1997.07.06..

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------