 |
| Atvirukas - 1898 m.: Brück & Sohn Kunstverlag Meißen |
Pirklys iš Mančesterio Džonas Danielis Souchay ieškodamas vietos, kur galėtų įsikurti senatvėje, 1858 m. įsigijo Ekbergo vynuogyną bei du mažesnius greta esančius Lošvico (dabar jau miesto rajonas) miestelyje šalia Drezdeno. Jis užsakė architektui profesoriui Christianui Friedrichui Arnoldui suprojektuoti ir pastatyti neogotikinio stiliaus vilą, kuri iškilo toje vietoje 1859-1861 m. Didžiulį 15 hektarų parko dizainą Souchay patikėjo kraštovaizdžio architektui Hermannui Sigizmundui Noimannui, kuris prieš kelerius metus buvo atvykęs į Dresdeną, projektuoti kaimynystėje esančių Albrechtsbergo pilies ir Štokhauzeno vilos, dabar žinomos kaip Lingnerio pilis, parkų.
Tuo pat metu, kai buvo statoma pilis, parko teritorijoje buvo pastatyta keletas mažesnių pastatų, tame tarpe - arklidės, tarnų namas, sodininko namas ir neogotikinis žiemos sodo stiklinis pastatas.
Visu šiuo turtu Souchay mėgavosi iki savo mirties 1871 m. Jo įpėdiniai 1883 m. pardavė turtą verslininkui Arturui Bruno Vunderlichui, Persijos imperijos bei Švedijos ir Norvegijos karalysčių generaliniam konsului Saksonijoje. Po jo mirties 1909 m. jo našlė Anna Vunderlich išnuomojo pilį Austrijos konditerijos gamintojui Jozefui Veizeriui, kurio žmona Gretė Veizer vėliau išgarsėjo kaip aktorė. Apie 1920 m. Ponia Vunderlich išnuomojo rezidenciją dainininkui Tino Patierai.
1925 m. pilį įsigijo pramonininkas Ottomaras Heinsiusas fon Majenburgas, dantų pastos Chlorodont ir aliumininės jos tūbelės išradėjas, bei dantų pastos gamyklos Drezdene įkūrėjas. Pagal išsilavinimą būdamas botaniku jis labai domėjosi sodininkyste, tad neilgai trukus iš esmės ėmėsi pilies parko pertvarkymo. Didelį parką su alpinariumu, rožių siena ir gėlių pieva įrengė ir prižiūrėjo 18 sodininkų, vadovaujant vyriausiajam sodininkui Emiliui Metzneriui. Pilies savininkas Drezdene pelnė ypač didelį pripažinimą, nes padarė visuomenei prieinamą šį žiedų spindesį. Dešimtys tūkstančių žmonių kasmet grožėjosi gėlių jūra šiame nuostabiame parke. Fon Majenburgas mirė 1932 m., o jo našlė gyveno name iki 1947 m.
1952 m. naujoji valdžia pilies pastatą iš Majenburgų šeimos atėmė ir jame įkūrė darbininkų ir valstiečių fakultetą ir studentų bendrabutį. 1969 m. pilies pastate buvo įkurtas VEB Robotron gamyklos tyrimų centro filialas, kuris veikė iki 1980 m. Iki 1985 m. pilis stovėjo apleista kol 1985 m. jaunųjų turistų organizacija įkūrė joje jaunimo viešbutį.
Po Vokietijos suvienijimo pilis buvo grąžinta Majenburgų šeimai, kuri 1995 m. ją pardavė Miunchene įsikūrusiai ARGENTA įmonių grupei. Naujieji savininkai 1996-1997 m. pilį, visus jai priklausančius pastatus bei pilies parką atnaujino ir pagal italų interjero dizainerio Danilo Silvestrino planus įrengė čia modernų viešbutį.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą