1850 m. baronienė Ernestina fon Štokhauzen Prūsijos princo Frydricho Heinricho Albrechto vardu nupirko Findlaterio vynuogyną nuo Mordgrundo tilto iki Zalopės. Toje vietoje princas planavo pastatyti sau Prūsiško stiliaus pilį, kurią turėjo statyti statybininkai iš Prūsijos.
Architektu buvo pasirinktas Adolfas Lozė, pagal kurio planus tuo pačiu metu kaimynystėje buvo statoma Štokhauzeno vila. Norint pastatyti didžiulį, kelis tūkstančius tonų sveriantį pastatą smėlėtoje ir nuožulnioje vietovėje, reikėjo stabilizuoti patį šlaitą. Tam tikslui Iš pradžių per šimtą Freibergo kalnakasių įrenginėjo šlaite sudėtingą tunelių sistemą.
Statybos finansavimui princas Albrechtas skyrė lėšas iš savo palikimo. Pilies statybą, kuri vyko 1850-1854 m. prižiūrėjo jo kamerhero žmona - ta pati baronienė Ernestina fon Štokhauzen. Princas apsigyveno dar ne visiškai baigtoje pilyje 1853 m. po vestuvių su antrąja savo žmona Rozalija fon Rauch.
 |
| Nuotrauka - 1875 m.: Römmler & Jonas, Dresden |
Be pagrindinio pastato, buvo pastatyta ir keletas nedidelių statinių: namai tarnams, namas svečiams, torhauzai. Be to, Berlyno sodų planavimo direktorius Eduardas Neidė kartu su Prūsijos rūmų sodininku Hermanu Sigizmundu Noimanu ant Elbės šlaito sukūrė parką su vandens telkiniais, terasomis ir romėniška maudykla. Nuo šios maudyklos buvo pastatytas serpantininis viadukas, vedantis į aukščiau esančią apžvalgos terasą, kurios, nepaisant daugiamečio darbo, taip ir nepavyko užbaigti.
Šiaurinėje pilies pusėje esančio parko pakraštyje, prie nedidelio tvenkinio buvo pastatytas nedidelis maudyklos namelis, kuris 1879 m. po princo žmonos Rozalijos fon Rauch mirties buvo paverstas jos mauzoliejumi. Vėliau palaikai buvo palaidoti Vaiser Hiršo miško kapinėse.
Po princo Albrechto mirties jo palikuonys pilyje gyveno iki 1925 m., kuomet vyresnysis princo sūnus Vilhelmas buvo priverstas perleisti nuosavybę Drezdeno miestui, nes buvo stipriai prasilošęs kortomis. Miestas pilį naudojo reprezentaciniais tikslais, o pilies parką nuo 1930 m. pavertė prieinamą plačiai visuomenei.
Antrojo pasaulinio karo metu pilyje buvo įkurti vaikų namai, o jam pasibaigus - iki 1946 m. šeimininkavo sovietų karinė administracija.
 |
| Nuotrauka - 1950 m.: http://www.deutschefotothek.de |
1946 m. balandžio mėn. sovietų užsienio prekybos ministerija nupirko pastatą už keturis milijonus reichsmarkių ir 1948 m. gruodžio 18 d. atidarė jame "Intourist" tinklo viešbutį, bet jis gyvavo neilgai. 1951 m. rugpjūčio 1 d. Laisvo vokiečių jaunimo (FDJ) organizacija atpirko pilį už keturis milijonus VDR markių ir pagal sovietinį modelį įkūrė joje pirmuosius VDR teritorijoje pionierių rūmus pavadintus Valterio Ulbrichto vardu. Jie buvo atidaryti 1951 m. rugpjūčio 26 d. Šie pionierių rūmai (Valterio Ulbrichto vardas nebuvo minimas po 1972 m.) tarnavo kaip laisvalaikio centras Drezdeno vaikams iki 1989 m.
Pagrindinis pilies pastatas ir gretimos terasos nuo 1991 m. buvo naudojamos kaip šventinių renginių vieta Saksonijos sostinės Drezdeno vardu, kuris nuo 1992 m. vėl tapo teritorijos šeimininku. Albrechtsbergo pilies pobūvių (Karūnos) salėje ir scenoje vyksta vieši koncertai bei kameriniai Drezdeno filharmonijos koncertai. Drezdeno civilinės metrikacijos biuras Sodo salėje vykdo santuokos ceremonijas.
Nuo 2013 m. sausio mėn. Albrechtsbergo pilies valdytoja yra savivaldybės įmonė Messe Dresden GmbH. Tačiau ji neperėmė Romėnų maudyklos, kurios renovacija daugelį metų stringa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą