Bundesvero karininkų mokykla - Karaliaus Frydricho Augusto kareivinių teritorija

Nuotrauka - 2006.10.25: Euroluftbild.de

Ši karininkų mokyklos teritorijos dalis yra labiausiai pakeitusi savo išvaizdą nuo 19 ir 20 amžių sandūroje čia susiformavusio Karaliaus Frydricho Augusto kareivinių komplekso. 1995-1998 m. nugriovus daugelį senų pastatų, jų vietoje iškilo keli nauji - tarp jų ir pagrindinis pastatas Nr. 18.
Nuotrauka - 2008.06.04:
https://tag-der-bundeswehr.de.

 Marijos alėja 14 , 01099 , Drezdenas
 Vogelperspektive
 Google Maps

 Nuotrauka - 2006.10.25:
 Euroluftbild.de.

Pastatai Karaliaus Frydricho Augusto kareivinių teritorijoje:
30 - Jungtinės paramos tarnybos komanda.
31 - Jungtinės paramos tarnybos vadavietė.
32 - Pastato paskirtis neustatyta.
33 - Pastato paskirtis nenustatyta.
18 - Personalo ir mokomasis pastatas.
24 - Mokomasis pastatas.


-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 Karaliaus Frydricho Augusto kareivinių istorija:

Pirmasis statinys šioje teritorijoje - neorenesanso stiliaus kareivinių pastatas (Dabar - Marijos alėja 12) buvo pastatytas 1894-1895 m. Jame tuomet įsikūrė Karališkojo Saksonijos 12. Pėstininkų pulko Nr. 177 II-asis batalionas. Vėliau jis tapo pagrindiniu Karaliaus Frydricho Augusto kareivinių pastatu.
(Atvirukas - 1906 m.).

1903-1904 m. kareivinės išsiplėtė. Į šiaurę nuo pagrindinio atsirado dar keletas pastatų: 1. ir 2. kuopų kareivinės, 3. ir 4. kuopų kareivinės (atviruke) bei keletas pagalbinių statinių.
(Atvirukas - 1906 m.).

Tuo pat metu palei Marijos alėją buvo pastatytas pulko štabo pastatas (atviruke - kairėje), ir kiek šiauriau nuo jo du namai (atviruke - dešinėje) du namai vedusių karininkų šeimoms apgyvendinti.
(Atvirukas - 1913 m.).

Karaliaus Frydricho Augusto kareivinių kompleksas galutinai susiformavo prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Į pietryčius nuo pagrindinio pastato buvo pastatytos kareivinės kukosvaidininkų kuopai (atviruke) bei jai skirtas pagalbinis pastatas.
(Atvirukas - 1914 m.).

1935 m. vietoje Reichsvero pėstininkų mokyklos priešingoje gatvės pusėje įkūrus Karo mokyklą, du kareivinių pastatai buvo perduoti pastarajai, kuri juos pritaikė mokymo reikmėms.
(Atvirukas - 1939 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo pastatai pakeitė šeimininkus. Pagrindinis pastatas (nuotraukoje) buvo perduotas civilinėms reikmėms - jame įsikūrė karo pabaigoje be pastogės likusi Saksonijos krašto biblioteka. Šiame pastate ji pradėjo veikti 1947 m. rugpjūčio 15 dieną.
(Nuotrauka - 1959 m.).

Kiti pastatai buvo perduoti naujosios valdžios sukurtai struktūrai - Sukarintai liaudies policijai. 1956 m. pastarosios pagrindu buvo sukurta Nacionalinė liaudies armija (NLA), tad naujaisiais kareivinių šeimininkais tapo jos 7-oji tankų divizija. Siekiant pritaikyti teritoriją sunkiajai technikai, kareivinių teritorijoje buvo perstatyti kai kurie pagalbiniai pastatai. Paskutinis statinys - 1985 m. pastatyta katilinė. 1990 m. spalio 2 d. NLA buvo išformuota, o visas kareivinių kompleksas perėjo Bundesvero žinion.
(Aeronuotrauka - 1991.10.09).

1995 m. birželio 26 d. buvo oficialiai duotas startas kareivinių komplekso atnaujinimui.Tadien įvyko Albertštato kareivinių statybos pradžios ceremonija. Siekiant atlaisvinti vietą naujiems statiniams tais pačiais metais buvo nugriauti beveik visi statiniai buvę teritorijoje. Likę keturi palei Marijos alėją vėlesniais metais buvo restauruoti.
(Nuotrauka - 1995.06.26).

Per kelis sekančius metus išvalytame nuo griuvėsių plote atsirado du dideli pastatai. Pagrindinis - personalo ir mokomasis (Nr. 18), aplink kurį buvo paliktos didžiulės erdvės, o kiek į rytus nuo jo - plaukimo ir sporto halė (Nr. 19). Prie jos netrukus buvo įrengtas ir sporto aikštynas.
(Nuotrauka - 2005.09.10).