Mano Drezdenas: Vidinio Noištato kapinės

http://www.friedhof-dresden-neustadt.de/

Taikos gatvė 2 , 01097 , Drezdenas
Vogelperspektive
Google Street View

Vidinio Noištato kapinės - vienos iš seniausių Drezdene, randasi pietinėje Leipcigo priemiesčio dalyje. Pavadinimas yra susijęs su ankstesne kapinių vieta senuose miesto įtvirtinimuose. Kapinėse išlikę daug barokinio stiliaus antkapių ir kriptų, todėl jos laikomos kultūriškai ir istoriškai įdomiausiomis Drezdene. Sklypas joms buvo paskirtas 1731 m. o projektą parengė garsus to meto architektas Georgas Maksimilianas fon Fiurstenhofas.

Kapinių perimetras buvo apjuostas tvora iš smiltainio. Vėliau palei ją buvo statomos laidojimo kriptos. Statybos procesui vadovavo vyriausiasis miesto baumeisteris Johanas Gotfrydas Fėrė. Kai kurie istoriškai vertingi antkapiai su epitafijomis buvo perkelti čionai iš ankstesnių kapinių. Pirmasis laidojimas naujajame kapinių plote, tai buvo moteris Noidorfo , įvyko 1732 metų sausio 31 dieną.

Pradinis kapinių plotas (1. Land) buvo taisyklingas kvadratas kurio kraštinės buvo 200 uolekčių (Saksoniškoji uolektis 50-80 cm.). Septynerių metų karo metu pasijuto laidojimo ploto stygius, tad 1759 metais kapinės buvo išplėstos rytų pusėn analogišku plotu (2. Land). Vėliau, sparčiai augant miesto gyventojų skaičiui vietos vėl ėmė trūkti, todėl 1846 metais kapinės vėl buvo praplėstos rytų kryptimi (3. Land).

Kapinių, susidedančių iš 3 žemių (Land), teritorijos suminis plotas dabar yra 3,5 ha. Jose esantys neįkainojami senieji barokiniai antkapiai liudija apie Drezdeno kapinių kultūrą ir istoriją. 18 - 20 amžiuose čia savo paskutinę poilsio vietą rado daug įžymių bei paprastų miesto piliečių ir karuose žuvusių karių. Obeliske įamžinti per 1849 m. sukilimą žuvę revoliucionieriai, taip pat yra paminklas 28 Drezdeniečiams,1945 m. sušaudytiems okupacinės kariuomenės karių.

Deja, laikas negailestingas. Daugelis senų antkapių yra pažeisti, o kitiems gresia skilimas. Masyvių senų medžių, kurie išsivystė iš kapų sodinukų, šaknys daro didžiulę žalą seniems kapams.
Organizacija "Vidinio Noištato kapinių iniciatyva" rūpinasi viso šio paveldo išsaugojimu ir nuo 2008 metų palaipsniui restauruoja senus, kelių šimtų metų istoriją liudijančius antkapius.

Netoli nuo pagrindinio įėjimo randasi 1799 metais pastatytas klasikinio dizaino lavoninės pastatas - architekto Christiano Traugoto Veinligo ir statytojo Frydricho Christiani Hiunicho kūrinys. kuriame buvo dvi patalpos mirusiems paruošti laidojimui, bei sargų kambarys. Ypač keistas dalykas čia buvo naudojamas "Varpelių aparatas"- virvučių, kurios buvo rišamos prie mirusiųjų kojų ir rankų pirštų ir išradinga skriemulių sistema bei varpelių pagalba buvo galutinai įsitikinama, kad tai ne anabiozė (tais

laikais gan dažnas reiškinys), o žmogus iš tikrųjų miręs.
Skliautuotame pastato rūsyje nuo pradžių buvo laidojimo kripta. Iki jos uždarymo 1880 m. ten savo paskutinio poilsio atgulė 69 žmonės. 1891 metais pastatas buvo pertvarkytas į šarvojimo salę. 1994 m. restauruojant pastatą buvo atrastas skulptoriaus Johaneso Šilingo marmurinis bareljefas kuris čia buvo perkeltas 1911 metais nuo teisininko Ludvigo Vinklerio kapo.

Kai kurių žymių asmenų kapai.

1. žemė (1. Land):
Johanas Gotfrydas Kniofleris, skulptorius.
Zamuelis Gotelfas Lokė, statytojas.
Frydrichas Kiuchenmaisteris, medikas.
Adolfas Šternas, rašytojas.
Johanas Benjaminas Tomė, dailidė ir skulptorius.
Karlas Gustavas Nyricas, rašytojas.
Hansas Ludvigas fon Opelis, Hechto kvartalo įkūrėjas.

2. žemė (2. Land):
Frydrichas Adolfas Ebertas, bibliotekininkas ir bibliografas.
Maksas fon Hauzenas, Saksonijos karo ministras.
Vilhelmas Augustas Rotas, gydytojas ir higenistas.
Gotfrydas Jordanas, šokolado fabrikantas.
Augustas Frydrichas Taimoisas, šokolado fabrikantas.
Christiana Karolina Šlegel, rašytoja.
Paulis Zymenas, architektas ir baumeisteris.

3. žemė (3. Land):
Robertas Dycas, skulptorius.
Heinrichas Vilhelmas Kalberla, cukraus fabrikantas.
Erichas Henelis, meno istorikas.
Johanesas Langė, psichiatras, neurologas.
Maksas Noimaisteris, miškininkystės mokslininkas.
Karlas Frydrichas fon Rumoras, rašytojas, istorikas.